Pradedant nuo mano gatvių

Czesławas Miłoszas – Lietuvoje gimęs lenkų poetas, romanistas ir eseistas. Pasaulinio garso rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Vilniaus miesto garbės pilietis, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narys. Menininko, kurio įžvalgoms, kūrybai ir gyvenimo istorijai nėra senaties termino.

„Pradedant nuo mano gatvių“ – glaudžiai su Lietuva ir Vilniumi susijęs Cz. Miłoszo esė rinkinys, kuriame mirga pažįstamos pavardės, kūriniai, įvykiai ir vietos.

Ypatingas dėmesys – jaunystės laikų miestui: poemos „Miestas be vardo“ fragmentas, „Vilniaus gatvių žodynas“, laiškas poetui, eseistui Tomui Venclovai apie Vilnių, pasakojimai apie tarpukario ir pokario literatūrinį gyvenimą, per asmeninį santykį – Vilniaus universiteto ir literatūrinių draugijų veiklą ir žmones. Knygos puslapiuose su bendraamžiais diskutuojama apie poeziją, apie kasdienį gyvenimą ir kūrybą apskritai.  

Cz. Miłoszo kuriamų portretų galerijoje – rašytojų ir mąstytojų portretai: „žagarininko“ Teodoro Bujnickio, Józefo Czechowicziaus, Dwighto Macdonaldo – amerikiečių leidinio „Politics“ redaktoriaus ir leidėjo, kino kritiko, filosofo, amerikiečių poeto Robinsono Jefferso, rusų rašytojų ir mąstytojų – Levo Šestovo ir Fiodoro Dostojevskio.

Skyriuje „Atsisveikinimai“ Cz. Miłoszas šiltai prisimena išėjusius brangius žmones – rašytoją Witoldą Gombrowiczių, kunigą Józefą Sadziką, Paryžiuje leisto žurnalo „Kultura“ vieną iš steigėjų Zygmuntą Hertzą, profesorių iš Vilniaus universiteto Wiktorą Sukiennickį.

„Pradedant nuo mano gatvių“ – tai gyva praėjusio kasdienio ir kūrybinio gyvenimo dalis, ištisa epocha, ypatingų asmenybių, lakiame laike palikusių amžiną pėdsaką, galerija. Ir savo paties tekstais atsiveriančio menininko kosmosas.